Trečdalio gyventojų taupyklės buvo tuščios: dauguma teigė, kad tam nepakanka pajamų

Per pastaruosius ketverius metus netaupančių šalies gyventojų dalis išliko stabiliai tokia pati – „juodai dienai“ į taupykles nieko neatidėjo net trečdalis apklaustųjų. Šių metų pradžioje įvardintos ir pagrindinės gyventojų netaupymo priežastys. Tai – nepakankamos pajamos bei galimybės mažinti išlaidų. 

 

Apklausus netaupančius gyventojus, paaiškėjo, kad pajamų taupymui nepakako net 77 proc., tuo tarpu, netaupė, nes neturėjo galimybės mažinti išlaidų, – 20 proc. respondentų. Dar 16 proc. atsakė nematantys prasmės taupyti, o 11 proc. pirma norėjo grąžinti skolas. 7 proc. teigė neturintys didelio poreikio taupyti ir manantys, kad kritiniu atveju jiems padėtų artimieji. Kad neturi laiko planuoti pajamų ir išlaidų atsakė 2 proc. respondentų. 

 

Tai paaiškėjo „INVL Asset Management“ užsakymu šių ir 2016 metų pradžioje atlikus reprezentatyvias šalies gyventojų apklausas. Jų metu į klausimus apie taupymą atsakė daugiau kaip tūkstantis respondentų. Šiemet netaupančių buvo 341, taupančių – 671. Įvardinant netaupymo priežastis, buvo galima pasirinkti keletą atsakymų. 

 

„Kalbant apie taupymo įpročius, matyti, kad šalies gyventojai sunkiai keitė elgesį net ir gerėjant finansinei situacijai. Pastaruosius kelerius metus iki ekonomikos nuosmukio karantino metu gyvenome augimo laikais. Didėjo atlyginimai, augo dirbančiųjų skaičius, tačiau, kaip ir prieš ketverius metus, taip ir šių metų pradžioje taupė du trečdaliai gyventojų. Didžioji dalis netaupančių šių metų pradžioje, dar iki prasidedant karantinui ir pablogėjant ekonomikos situacijai, teigė, kad jiems tam trūksta lėšų“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė. 

 

Atsakymo variantą, kad taupymui nepakanka pajamų, dažniau rinkosi moterys, vidurinio išsilavinimo respondentai ir uždirbantys mažiausiai, iki 300 eurų per mėnesį (vertinant pajamas namų ūkio nariui). 

 

„Su pajamų dydžiu buvo susijusios dvi dažniausiai minimos netaupymo priežastys – manoma, kad pajamos yra nepakankamos arba, kad nėra galimybės išleisti mažiau. Visgi, tikėtina, kad dalis gyventojų, ypač uždirbančių mažiau, tiesiog manė, jog atidėti ateičiai po keletą eurų nėra prasmės, tačiau taupant svarbiausias yra pats įprotis. Be to, taupymui skirti reiktų ne tai, kas lieka, nes dažnu atveju gali nieko ir nelikti, o atidėti tam tikrą suplanuotą sumą tik gavus algą, ir tik tada leisti tai, kas lieka. Idealiu atveju, prieš tai reikėtų išlaidas bei poreikius suplanuoti, o pats planas turėtų apimti kuo ilgesnį laikotarpį“, – sakė D. Kolmatsui.

 

Ji pridūrė, kad taupymo nauda ypač atsiskleidžia sudėtingesniais laikotarpiais. „Šiemet lyg iš giedro dangaus pasaulį užklupusi pandemija parodė, kad ruoštis netikėtiems scenarijams ir turėti santaupų „juodai dienai“ yra būtina“, – patarė D. Kolmatsui. Kaip parodė šių metų balandį atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas, per karantiną pasikeitus ekonominei situacijai, 53 proc. šalies gyventojų finansinė padėtis pablogėjo arba šiek tiek pablogėjo, 44 proc. – išliko tokia pati, o 2 proc. – pagerėjo ar šiek tiek pagerėjo. 

 

Vasarį atliktas tyrimas rodo, kad šiemet dažniau taupė 26-55 metų respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys aukštesnes, daugiau kaip 500 eurų, pajamas, taip pat didmiesčių gyventojai. Įdomu tai, kad kiek daugiau nei pusė – 54 proc. – taupančiųjų per mėnesį į taupyklę įdėjo iki 100 eurų sumas. Iš jų iki 20 eurų pavyko sutaupyti 10 proc. respondentų, nuo 21 iki 50 eurų – 19 proc., o nuo 51 iki 100 eurų – ketvirtadaliui apklaustųjų. Didesnes sumas – 101-200 eurų per mėnesį teigė sutaupantys 19 proc. apklaustųjų, dar 11 proc. – 201-500 eurų.

 

„Taupant reguliariai, per ilgesnį laikotarpį susiformuoja pakankamai nemažos sumos, kurias galima panaudoti ilgalaikiams finansiniams tikslams. Be to, svarbu pagalvoti ne tik apie šešių mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę, bet ir kitas didesnes išlaidas, taip pat ir pensiją, kuriai papildomai taupant pensijų fonduose, galiausiai galima siekti sukaupti oriai senatvei reikiamą sumą“, – sakė D. Kolmatsui. 

 

„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, individualius portfelius ir alternatyvias investicijas.